Apie iniciatyvą
Visuomenės švietimo kampanija „Linkėjimai, maistas“
Lietuvos vartotojų institutas (LVI) drauge su partneriais 5 kitose ES šalyse nuo 2017 m. spalio iki 2021 m. kovo mėn. įgyvendina plataus užmojo tarptautinį projektą, kurio tikslas – didinti vartotojų informuotumą apie maisto švaistymą.
Mūsų tikslai
„Mūsų dienų paradoksas – maistas vis brangsta, bet požiūris į jį darosi vis atsainesnis. Laikas prisiminti, kaip mūsų tėvai ir seneliai brangino maistą. Ir šiandien daugeliui žmonių Lietuvoje ir kitur maistas vis dar nelengvai prieinamas. Brangenybei ne vieta šiukšliadėžėje“, – sako LVI prezidentė Zita Čeponytė.
Kampanija siekiama namų ūkių gyventojams (vartotojams) suteikti žinių ir įrankių, kurie padėtų racionaliai pirkti ir vartoti maistą, kad kuo mažiau gero maisto atsidurtų šiukšliadėžėje.
Mūsų iniciatyva – jūsų iniciatyva
Kalnai maisto, skirto žmonėms vartoti, vartotojų valia atsiduria sąvartyne. Europos Sąjungoje daugiausia maisto išmetama namų ūkiuose – daugiau nei restoranuose ar prekybos tinkluose.
Taigi vartotojų valia situacija galėtų pasikeisti iš esmės.
Esame įsitikinę, kad vartotojams labai svarbus teigiamas paskatinimas. Ne veltui mūsų iniciatyva pavadinta „Linkėjimai, maistas“. Linkėjimai ir patarimai, o ne grasinimai ir įspėjimai yra mūsų pasirinktas kelias.
Globalus požiūris
Eurobarometro duomenimis, tik 44 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų tiki, kad kiekvienas galime prisidėti prie maisto švaistymo mažinimo, tuo metu net 88 proc. švedų yra įsitikinę, kad individų (sąmoningų vartotojų) vaidmuo yra lemiamas.
Dažnam vartotojui atrodo, kad maisto švaistymas – smulki buitinė problema. LVI kviečia į šią opą pažvelgti globaliai.
Norime žmonėms paaiškinti maisto gamybos ciklo ir maisto švaistymo poveikį aplinkai, klimatui, net migracijos procesams pasaulyje.
Maisto gamyba, vartojimas ir atliekos daug prisideda prie klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo, išteklių pereikvojimo. Vartotojas dažnai tik miglotai nutuokia, kaip jo pasirinkimai parduotuvėje ir virtuvėje veikia kitų planetos gyventojų padėtį ir galimybes tinkamai maitintis.
Be to, žmonėms atrodo, kad namų ūkių indėlis į bendrą maisto atliekų srautą toks menkas, kad apie tai nė neverta kalbėti. Tuo metu tarptautiniai tyrimai rodo, kad namų ūkių maisto atliekos sudaro didžiausią dalį bendrame maisto atliekų sraute.
Kampanijos tikslinės grupės
- Namų ūkiai. Daugiau nei pusę viso iššvaistomo maisto ES sudaro namų ūkių gyventojų išmestas maistas.
- Eurobarometro tyrimų duomenimis, maistas dažniau švaistomas 15-24 metų amžiaus grupėje.
- Švietimo specialistai, tarp jų ir neformaliojo ugdymo specialistai.
- Suinteresuotos nevyriausybinės (visuomenės) organizacijos.
Kampanija siekiama namų ūkių gyventojams (vartotojams) suteikti žinių ir įrankių, kurie padėtų racionaliai pirkti ir vartoti maistą, kad kuo mažiau gero maisto atsidurtų šiukšliadėžėje.
Projekto partneriai
Lietuvių inicijuota kampanija įgyvendinama ne tik Lietuvoje, bet ir Bulgarijoje, Estijoje, Kroatijoje, Latvijoje, Rumunijoje. Įvairaus formato renginiais, kuriuose bus ugdomi maisto tausojimo ir nešvaistymo įgūdžiai, taip pat kampanija socialiniuose tinkluose tikimasi pasiekti milijonų namų ūkių gyventojų protus ir širdis.
Lietuvos vartotojų instituto suburtą 6-ių šalių iniciatyvą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga.
Šis projektas – Europos Komisijos programos DEAR (Development Education and Awareness Raising) dalis. Programa DEAR skirta remti projektus, kuriais siekiama didinti Europos Sąjungos visuomenės supratimą apie pasaulinės reikšmės vystymosi problemas: socialines, ekonomines, aplinkosaugines.
1. Maisto atliekos Lietuvoje: kaip atrodome kitų šalių kontekste?
Skaičiai Lietuvoje
Lietuvoje namų ūkiuose kasmet susidaro 56 kg maisto atliekų vienam gyventojui (KTU Maisto institutas, 2017). Išsamesnių tyrimų ir duomenų neturime. Palyginimą su kitomis šalimis apsunkina ir tai, kad iki šiol Europos šalyse taikytos skirtingos maisto atliekų apskaičiavimo metodikos.
Skaičiai Europoje
Europos Sąjungos mastu atliktas tyrimas parodė, kad namų ūkiuose susidaro vidutiniškai 92 kg/gyv. maisto atliekų (FUSIONS, 2016).
Kalbant apie surenkamas maisto atliekas, Austrijoje jų surenkama 43,7 kg, Estijoje 52,8 kg, Danijoje 82,6 kg, Liuksemburge 78,9 kg maisto atliekų vienam gyventojui.
Vartotojų apklausos ES: kas atsakingas už maisto atliekų susidarymą?
76 % europiečių manymu, patys vartotojai yra atsakingi už maisto atliekų susidarymą (Flash Eurobarometer, 425, 2015). Lietuvoje taip manančių mažiau nei pusė (44 %). Palyginimui Jungtinėje Karalystėje, Suomijoje ir Austrijoje daugiau nei devyni iš dešimties (93 %) mano, kad kiekvienas vartotojas yra atsakingas už maisto atliekų susidarymą.
Vartotojų apklausos ES: kokios priemonės efektyviausios mažinant maisto atliekų susidarymą?
Beveik du trečdaliai (63 %) europiečių mano, kad maisto švaistymą galima sumažinti planuojant maisto pirkimą ir ruošimą, priimant apgalvotus sprendimus parduotuvėje bei panaudojant nesuvartotus maisto likučius naujiems patiekalams ruošti. Lietuvoje šias atliekų mažinimo galimybes pasirinko daug mažiau respondentų: tik 42 % mano, kad situaciją galima pakeisti labiau apgalvotais sprendimais apsiperkant ir planuojant maistą, o maisto likučių panaudojimas atrodo svarbus tik 19 % apklaustųjų. Net 14 % respondentų Lietuvoje išvis nežino, kaip galėtų sumažinti maisto atliekų kiekį (Europoje tokių tik 2 %) (Flash Eurobarometer, 425, 2015).
2. Kas iššvaisto daugiausia
Kurioje maisto tiekimo grandyje maisto išvaistoma daugiausia?
2016 m. FUSIONS tyrimas parodė, kad Europos mastu didžiąją dalį maisto išvaisto vartotojai namų ūkiuose. Iš 88 milijonų tonų maisto atliekų per metus ES daugiau nei pusė (53 %) susidaro būtent namų ūkiuose. Žemės ūkio sektoriuje susidaro apie 11 %, apdirbimo grandyje – 19 %, prekybos vietose – šiek tiek daugiau nei 5%, viešojo maitino sektoriuje – 12 % visų maisto atliekų.
Maisto švaistymo namų ūkiuose priežastys
Pagrindinės maisto švaistymo namų ūkiuose priežastys – netinkamas maisto produktų laikymas, neapgalvotas apsipirkimas, kai įsigyjama per daug maisto produktų, situacijos, kai paruošiama per daug maisto, o likučiai išmetami, taip pat tinkamumo vartoti terminų „Geriausias iki…“ ir „Tinka vartoti iki…“ painiojimas.
Nustatyta, kad daugiau maisto išvaisto jaunesni (15-24 m.) vartotojai (Secondi et al., 2015). Didesniuose namų ūkiuose maisto išmetama daugiau palyginti su mažesniais, tačiau skaičiuojant vienam gyventojui tenkančių atliekų kiekį, daugiau maisto atliekų susidaro mažesniuose, vieno asmens namų ūkiuose. Didesnės pajamos taip pat koreliuoja su didesniu maisto atliekų kiekiu. Maisto atliekų padaugėja per didžiąsias šventes: Kalėdas, Velykas (Halloran et al., 2014).
Lietuvoje daryto tyrimo duomenimis (KTU Maisto Institutas, 2017) daugiau maisto išmetama didesniuose namų ūkiuose, kuriuose gyvena šeimos su vaikais, didmiesčiuose, didesnių pajamų namų ūkiuose.
Ką daryti?
Pagrindinės rekomendacijos vartotojui – planuoti valgiaraštį ilgesniam laikui (pvz., savaitei), apskaičiuoti porcijas, apsipirkti apgalvotai, laikantis pirkinių sąrašo. Sudarant pirkinių sąrašą svarbu išsiaiškinti, kokių maisto produktų tikrai reikia. Namie tinkamai laikyti produktus, peržiūrėti galiojimo datas, gaminti tik tiek, kiek bus suvalgyta, o nesuvalgius pasirūpinti likučiais, suvalgyti juos vėliau ar panaudoti kitiems patiekalams.
3. Maisto švaistymo poveikis
Vien Europos Sąjungoje išmesto maisto kiekis kasmet siekia 88 mln. tonų (FUSIONS, 2016). Maisto švaistymas daro neigiamą poveikį aplinkai, ekonomikai ir žmonių gyvenimo kokybei.
Socialinis poveikis
Anot ekspertų, jei globaliu mastu pavyktų išsaugoti bent ketvirtadalį išmetamo maisto, maistu būtų galima aprūpinti daugiau nei 800 milijonus alkstančių žmonių (FAO, 2016).
Poveikis aplinkai
Nesuvalgomam (išmetamam) maistui pagaminti tuščiai eikvojami gamtiniai ištekliai, teršiama aplinka. Mokslininkų skaičiavimais, dėl išmetamo maisto gaminimo ir irimo kasmet į aplinką patenka 4.4 milijardų tonų klimato kaitą lemiančių dujų (FAO, 2015).
Be to, net 24 % (173 mlrd. m3) viso drėkinimui naudojamo vandens kasmet sunaudojama užauginti maisto produktams, kurie nesuvalgomi (išmetami) (Kummu et al., 2012).
Poveikis ekonomikai
Dėl maisto švaistymo patiriami ekonominiai nuostoliai – taip pat didžiuliai. Pasauliniu mastu dėl išmetamo maisto prarandama 750 milijardų dolerių (Thyberg and Tonjes, 2016). Europoje šie nuostoliai sudaro 143 milijardų EUR, iš kurių net du trečdaliai tenka namų ūkiams (FUSIONS, 2016).
4. Maisto atliekos ir klimato kaita
Net 8 % visų pasaulinių klimato kaitos dujų susidaro dėl išmesto maisto (FAO, 2015). Todėl efektyvesnis turimo maisto naudojimas ir atliekų tvarkymas gali reikšmingai prisidėti prie klimato kaitos švelninimo.
Ką apie klimato kaitą mano vartotojai?
38 % respondentų Švedijoje ir 29 % Danijoje mano, kad klimato kaita – didžiausia problema, su kuria susiduria pasaulis, tačiau tokiai nuomonei pritaria tik 8 % respondentų Lietuvoje (Special Eurobarometer, 459, 2017). Lietuvos gyventojai kaip svarbias pasaulines problemas išskyrė skurdą, badą ir geriamojo vandens trūkumą bei tarptautinį terorizmą (64 %).
Nors tik 22 % europiečių jaučia asmeninę atsakomybę dėl klimato kaitos, net 49 % teigia asmeniškai ėmęsi veiksmų siekdami prisidėti prie kovos su klimato kaita. Tarp Lietuvos gyventojų tokių buvo atitinkamai 28 ir 48 %. Tuo metu Suomijoje asmeninę atsakomybę už klimato kaitą jautė net 59 %, o veiksmų ėmėsi net 79 % respondentų.