Festivaliuose ir stovyklose aidi netikėti linkėjimai
Sukėlė daug emocijų
Pilni kibirai išmestų sklindžių valgykloje, kalnai „nurašytų“ bananų, neatpažįstamų sušaldytų objektų prikimšti šaldytuvai, agurkų mėtymo šventė – tokie ir panašūs vaizdai vėrėsi tarptautinės kampanijos „Linkėjimai, maistas“ aktyvistams bekeliaujant po Lietuvos miestus ir miestelius, mokyklas ir savivaldybes.
„Nesitikėjome, kad kalbėdamiesi apie maisto švaistymą – ir tausojimą – su įvairiausiais žmonėmis įvairiose vietose, sukelsime tiek įvairiausių emocijų, tarsi būtume užlipę ant nuospaudos. Pasirodo, maisto švaistymas – tikrai opi problema“, – sako Lietuvos vartotojų instituto (LVI) koordinatorė Eglė Pieslikaitė. – „Visiems iššoka akys sužinojus, kiek pinigų ir laiko investuojame į išmetamą maistą!“
Prieš dvejus metus LVI inicijuoto projekto „Linkėjimai, maistas“ žinutės jau plačiai aidi ne tik Lietuvoje: giminingos organizacijos net 5 kitose ES šalyse – Bulgarijoje, Estijoje, Kroatijoje, Latvijoje, Rumunijoje – skleidžia maisto linkėjimus savo šalių vartotojams.
LVI šiemet rengtos „tausaus maisto gaminimo laboratorijos“ buvo sausakimšos, netilpo visi norintieji tausiai gaminti valgius su patyrusiais šefais.
Dramatišką žinią perteikia patraukliomis formomis
O šią vasarą LVI žinianešiai jau įmaišė šviežių prieskonių ir į vaikų poilsio stovyklų gyvenimą. „Vaikų gebėjimas akimirksniu perkąsti daugialypę maisto švaistymo problemą ir jų entuziazmas bei noras asmeniškai prisidėti prie klimato kaitos stabdymo mus kiekvienąkart stebina ir džiugina“, – pasakoja LVI koordinatorė Miglė Ličkūnaitė, vedusi pramoginius ir pažintinius užsiėmimus vaikų stovyklų poilsiautojams.
Artimiausios karavano „Linkėjimai, maistas“ stotelės – vasaros muzikos festivaliai, idėjų festivalis „Laisvės piknikas“ ir Sostinės dienos.
Visus, kurie jau „ragavo“ kampanijos „Linkėjimai, maistas“ veiklų, žavi šiuolaikiškų, interaktyvių formų ir rimto turinio dermė. „Problema, apie kurią kalbame – dramatiška, net tragiška. Kas devintam Žemės gyventojui trūksta maisto. Tačiau naujausi vartotojų elgesio tyrimai rodo, kad graudinimais ar grasinimais daug nepasieksi. Todėl savo žinutes skleidžiame draugiškomis formomis, norime sudominti vartotojus, suteikti jiems praktinių įrankių, o ne gėdinti“, – paaiškina LVI prezidentė Zita Čeponytė. Daug projekto medžiagos galima rasti svetainėje vartotojai.lt/linkejimaimaistas
Kas sunkiausiai perkandama?
LVI koordinatorės noriai dalijasi įspūdžiais ir iš seminarų darbo vietose: „sunkiau „perkandamos“ žmonėms atrodo 2 žinutės: kad maisto atliekų poveikis aplinkai ir klimatui – tai ne tik sąvartyne atsidūrusio maisto poveikis, bet ir gausybės maistui gaminti tuščiai sunaudotų išteklių – vandens, energijos, pesticidų – poveikis. Ir kad namų ūkių – taigi vartotojų – indėlis į bendrą atliekų srautą yra milžiniškas, todėl ir vartotojų galimybės spręsti šią problemą yra didžiulės“, – pasakoja Miglė ir Eglė.
Kampanijos „Linkėjimai, maistas“ rengėjai netrukus organizuos kūrybines istorijų kūrimo dirbtuves, kurių tikslas – paskatinti ir pamokyti imlius jaunuolius, kaip patiems skleisti žinią apie tai, kad kiekvienas ir visi drauge galime nuversti kalnus. Pavyzdžių toli dairytis nereikia: danams vos per 5 metus pavyko 25 proc. sumažinti išmetamo maisto kiekį – į sąjūdį už maisto tausojimą įsitraukė visi, nuo studento iki prezidento. Vadinasi, galime ir mes.
Projektą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga, Lietuvos vartotojų institutas ir partnerių organizacijos Bulgarijoje, Estijoje, Kroatijoje, Latvijoje ir Rumunijoje.
